Norėčiau su jumis pasidalinti ne savo, bet Kriso Bailio įdomia istorija. Krisas kadaise buvo atėjęs į TEDxManchester ir pasidalino savo tyrimu.
Skatterfocus- tai, kur gimsta idėjos
Anksčiau jis niekaip negalėjo sutelkti dėmesį ir susikaupti. Tik atsikėlus ryte jis iškart imdavo telefoną ir, kaip dabar madinga sakyti, prokrastinuodavo, scrollindamas Facebooką ar Instagramą. Po to eidavo gaminti pusryčius, žiūrėdamas kažką iPade ir taip darė visą rytinę rutiną, pastoviai keliaudamas nuo vieno ekrano prie kito. Dėl vienos priežasties tos rytinės rutinos Krisas nemėgo- nes geriausios idėjos, pasak jo, ateina ne tada, kai mes esam užsiėmę, žiūrime į ekraną, bet tada, kai esame pusiau susikaupę. Krisas vadina šį momentą “skatterfocus”- kai žmogaus užsiima tam tikrais dalykais, nereikalaujančiais daug dėmesio- dušas, mezgimas, pasivaikščiojimas ir t.t. Čia, Kriso nuomone, gimsta idėjos, keičiančios pasaulį. Mažos koncentracijos laikas yra pats kūrybiškiausias laikotarpis ir būtent ekranai, nuolatinis informacijos gavimas tą laiką paprasčiausiai atima, nes pastoviai žiūrėdami kažką YouTube ar klausydamiesi podcastų, užkimšame savo mąstymą.
Tada jam ir šovė mintis nustatyti maksimalią naudojimosi įrenginiais trukmę- 30 minučių per dieną. Į tą pusvalandį turėjo būti įskaičiuoti ir Facebook, ir žinutės, ir žaidimai, ir žadintuvo tikrinimas, žodžiu, tai turėjo būti bendras naudojimosi ekranu laikas.
Kažkur po savaitės, pasakoja Krisas, jis pastebėjo, kad žymiai padidėjo jo motyvacija ir idėjų kiekis. Bet kodėl? Ar galėjo tai įtakoti jo idėjų ir kūrybiškumo bagažą? Jis pradėjo tuo domėtis ir ieškoti informacijos apie “dirgiklių pasaulį” (“the world of destructions”), t.y. pasaulį, kuriame aibė įvairių faktorių vis nukreipia mūsų dėmesį nuo pagrindinės veiklos (gauta žinutė mums dirbant,Instagram pranešimai ir t.t.). Krisas darė eksperimentus, kalbėjo su ekspertais ir parašė 25 tūkstančių žodžių mokslinį darbą apie tai, kaip technologijos kenkia mūsų koncentracijai.
Tyrimai rodo, kad dirbant prie kompiuterio tikras susitelkimo laikas yra keturiasdešimt sekundžių, tai yra tas laikas, per kurį mes su 90% tikimybe nepradėsim ieškoti kažko naujo. Bet Krisas teigia, kad problema ne ta, kad mums kažkas trukdo, o ta, kad mums mūsų darbas paprasčiausiai nepatinka. Mums patinka, kai dirbdami vieną darbą, turime padaryti pertrauką ir atsakyti į laišką ar perskaityti kažkieno naują Twittą. Žmogus gauna dopamino, nukreipdamas dėmesį kažkur kitur. Tai vyksta dėl įvairių priežasčių- dėl to, kad keičiasi pati aplinka, ar dėl to, kad jaučiamės svarbūs ir reikalingi kitiems. Tačiau viena svarbiausių to malonumo priežasčių- nuobodžiavimas. Mes tiesiog darom tai, kas mums netinka ir nepatinka ir džiaugiemės, galėdami daryti kažką kitą. Tai yra pirma pamoka, kurią reikia suvokti iš Kriso kalbos. Tai yra ir pirma psichologo Labkovskio taisyklė- nedaryk tai, kas tau nepatinka. Taip gyvenimas pasidarys žymiai malonesnis.
Koncentracijos pratimai
Bet tuo Kriso darbas nesibaigė- jis susimąstė, ar galima lavinti koncentraciją ir paklausė savo skaitytojų, koks yra nuobodžiausias dalykas, kurį galima daryti be pertraukos valandą. Sulaukęs įvairių atsakymų jis nusprendė atlikti tuos darbus ir pereiti devynis nuobodžiavimo ratus. Kriso siekis buvo atlikti neįdomiausius dalykus pasaulyje, kad darbas jam kontrastiškai atrodytų malonesnis. Taigi, Krisas perskaitė iTunes taisykles, skaičiavo ryžius ir tiesiog valandom stebėjo laikrodžio minutinę rodyklę. Jis teigia, kad po devyniolikos dienų tokių pratimų jo koncentracija stulbinančiai pakilo ir buvo žymiai lengviau susikaupti, o darbas, lyginant su atliktom beprasmiškom veiklom jau neatrodė taip nuobodžiai. Nežinau, ar verta bandyti taip radikaliai lavinti savo koncentraciją, bet pabandyti galite, žinoma.
Kokios būtų jo kalbos išvados? Visų pirmą, tai, kad reikia nusiraminti ir neskubėti gyventi, nebandyti užkimšti savo laiko YouTubais ir įvairiais įrenginiais, nes būtent švaraus proto laiku ateina geriausios idėjos. Be to, koncentraciją, pasirodo, galima gerinti įvairiais nuobodžiavimo pratimas, tačiau, nesu tikras, ar tai yra būtina.
Mažiau dovanokit savo laiką dalykams, kurie atima laimę, kurkite, džiaukitės ir treniruokite susikaupimą.
O dabar Acta est fabula. Būkite laimingi.
