Rasti savo paskirtį, turbūt, yra viena iš sunkiausių užduočių, su kuria gali susidurti žmogus. Filme “Ponas Niekas” pagrindinis veikėjas Nemo sako:
“Gyvenime yra dvi problemos: viena- nepasiekti savo tikslų, antra- pasiekti juos.”
Neretai žmogus, gavęs tai, ko ilgą laiką norėjo, supranta, jog tai nebuvo jo laimės garantas. Sunku ne pasiekti tikslą, o suprasti, ko iš tikrųjų nori. Iš esmės, vienas iš svarbiausių AUK centro tikslų yra padėti žmogui rasti save ir vienu straipsniu aš neišspręsiu šios sudėtingos užduoties, tačiau Adamo Leipcigo idėjos, kuriomis noriu šiandien su jumis pasidalinti, gali tapti dar vienu žingsniu savęs pažinimo link. Adamas susidomėjo tuo, kad 80% jo buvusių klasiokų nesijaučia laimingi, turėdami po du namus, kelias mašinas, geras šeimas ir aukštą socialinį statusą. Tai paskatino jį ir jo komandą apklausti likusius dvidešimt procentų laimingų žmonių. Pono Leipcigo idėjos gali pasirodyti iš dalies populistinės- jis teigia, kad ieškodami savęs turite atsakyti tik į penkis klausimus, kuriuos jums ir pateikiu. Geriausia atsakinėti į šiuos klausimus kuo įmanoma greičiau.
1. Kas aš esu?
Pirmas klausimas yra lengviausias. Atsakymu į jį gali būti tiesiog jūsų vardas. Paimkite užrašų knygelę, parašykite “1.” ir savo vardą po to. Taigi, liko keturi klausimai.
2. Ką jūs norėtumėte dėstyti?
Klausykite, tai yra legit lengviausias būdas suprasti, kas jums patinka- tiesiog paklausti savęs, ką jūs norėtumėte dėstyti. Jeigu egzistuoja dalykas, apie kurį jums patinka pasakoti ir mokyti kitus- tai yra jūsų aistra. Jeigu jus paprašytų pravesti paskaitą bet kuria tema, apie ką pasakotumėte?
3. Kam jūs norėtumėte dėstyti?
Reikia suprasti, kam jūsų pasakojimai, mokymai, paskaitos būtų naudingos, kokia yra jūsų auditorija, kam jūs galite būti reikalingas?
4. Kodėl auditorijai jūsų reikia?
Taigi, kokią naudą gaus žmonės nuo jūsų darbo? Kokią problemą jūs sprendžiate?
5. Kaip tie žmonės pasikeis?
Ko gero, svarbiausias klausimas- “Kaip jūsų auditorija ir pasaulis pasikeis, jums atlikus savo darbą?” Ar jiems bus lengviau gyventi? Ar jie bus laimingi? Ar jūs sutaupysite jiems laiko? Ar jie dėl jūsų atlikto darbo galės maloniai praleisti laiką?
Sveikinu, jūs atsakėte į svarbius klausimus, į kuriuos kartais žmonės negali atsakyti dešimtmečiais ir todėl jaučiasi nelaimingi.
Adamas atkreipia dėmesį, kad tik du klausimai iš penkių yra nukreipti į žmogų, o likę trys į tuos, kuriems tas žmogus tarnauja. Jo nuomone, yra be galo svarbu žinoti, kam ir kodėl tu dirbi, nes patys sėkmingiausi žmonės gerai žino, kaip jie nori keisti kitų žmonių gyvenimus į gerąją pusę. Maža to, išgirdus klausimą “Ką tu veiki gyvenime?”, A. Leipcigas siūlo atsakyti būtent į paskutinį klausimą iš penkių- pavyzdžiui “aš darau tai, kas padeda vaikams gerai miegoti”- jeigu jūs esate pasakų rašytojas. Arba “aš darau tai, kas padeda žmonėms pasiekti savo finansinius tikslus”- jeigu jūs dėstote verslumą.
Galiu tik pridėti, kad matydami bendrą gyvenimo vaizdą- savo aistrą ir tos aistros panaudojimo galimybes, bei daugiau dėmesio skirdami žmonėms, kuriems galite padėti, o ne sau, žymiai lengviau rasite tą kelią, kuris jums bus maloniausias.
O šiandien Acta est fabula. Būkite laimingi, prašau.
